Kai paminklas – kaip simbolis

Ar pastebėjote, kad didesnėse kapinėse paminklai Vilniuje kartais turi daug skirtingų simbolių. Nekalbu apie tuos kažkokius vandalų išpuolius, kai pripaišoma svastikų ir kitokių nesąmonių. Tiesiog pasitaiko, kad žmonės renkasi simbolines paminklų formas, galinčias jiems priminti palaidotą artimąjį kaip žmogų, su kažkuo konkrečiai susijusį. Vien eidami per Antakalnio kapines tikrai pastebėtumėte labai daug tokių visokių paminklų, ir jie jums leistų susidaryti vaizdą apie tai, kokių čia yra palaidota žmonių.

Ryšį nusakantis simbolis

Paminklai kapamsVienokie paminklai Vilniuje būna, kai jais siekiama nustatyti ryšį su velioniu, kitokie, kai nesiekiama. Pavyzdžiui, galima pamatyti paminklų, kurie yra širdelės formos arba turi ant savęs tokių simbolių. Ką tai reiškią? Kad kažkas tą laidojamą žmogų labai mylėjo. Aišku, kad karo kirvio, įsmeigtą į akmenį, nerasime, juk bent jau mirusiesiems neapykantos stengiama nebepalikti amžinybei. Kartais paminklai turi tokias skulptūras, reiškiančias gilų liūdesį. Tai gali būti ir koks nors vienišas vėjo blaškomas paukštelis, ir verkianti motulė, ir kitokie pavyzdžiai.

Simbolis kaip raktas į veiklą

Kur kas įdomesni simboliai, kurie kalba apie pačią asmenybę, o ne tuos, su kuriais buvo susijusi. Pavyzdžiui, muzikos mokytojo kapą puošia paminklas – didelis marmurinis smuiko raktas, o gal koks nors marmurinis muzikos instrumentas. Rašytojas ar su kalba dirbęs žmogus gal per gyvenimą nusipelno ant kapo stovinčios marmurinės knygos ir rašiklio. Arba galima įsivaizduoti ir lėktuvą ant kapo lakūno, visą gyvenimą sparnais raižiusio padangę. Iš tiesų, kiekvienas žmogus, gerai žinantis savo sritį, gali įsivaizduoti, kaip atrodytų jo kapas. Tai šiurpu, bet tuo pačiu ir kaip savotiškas testas – pasitikrinti, ar yra, ką apie tave būtų buvę galima pasakyti tikrai aiškaus ir tikro.

Prabanga ir statusas

Kai kurie kapai ir jų paminklai tiesiog nurodo žmogaus socialinį statusą ir turtingumą. Tai šiais laikais antkapių formatai yra gana aiškūs, apibrėžti. Žmogų laidoti reikia kapuose, ribotoje erdvėje, o jo paminklas būna taip pat panašių išmatavimų. Tačiau juk seniau kilmingieji ir turtuoliai buvo laidojami šventyklose. Tai jiems būdavo pastatomi mauzoliejai. O ką jau kalbėti apie Egipto ir kitokias piramides, kurių milžiniškos statybos trukdavo gal pusę gyvenimo, kur galų gale ir išeidavo tas mirusysis. Tiksliau, ten būdavo išgabenamas, paverstas mumija. Su laidojimo papročiais ir simbolika susiję labai daug įvairių kultūros dalykų, padedančių ir rekonsturoti istoriją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *