Kaip ir kiekvienas jau dabar puikiai žinome, darbas UK tikrai niekur nesimėto. Skirtingiems žmonėms nutinka skirtingos istorijos. Vieni darbus randa tiesiog akimirksniu, kitiems tenka ilgiau paieškoti. Priklauso nuo visko – ir nuo sėkmės, ir nuo patirties, ir nuo profesijos, ir kartais nuo pažinčių. Aš buvau tas žmogus, kuris atvyko į Uk tiesiog be jokių išankstinių garantijų ir protekcijų. Atvykau tiesiog šiaip, pamėginti, kaip seksis. Buvau mačiusi, kur kokie yra free advertising sites, ir nutarusi kaip tik juose paieškoti kažko, kas man geriausiai tiktų.
Tikėjausi, kad bus blogiau
Na, visų pirma, pasakysiu, kad tas pirmasis įspūdis buvo kitoks, negu tikėjausi. Iš visų tą patį girdime, ar ne? Visi galvoja, kad darbas UK tiesiog auga ant medžių, o paskui paaiškėja, kad ten didelė konkurencija, ir kad tų darbų beveik nėra, o ir uždirbti daugiau negu minimumą beveik neįmanoma. Taigi, aš taip pat sakau, kad tikėjausi kitokio įspūdžio, tačiau, priešingai, negu dauguma, aš ne nusivyliau, o apsidžiaugiau. Būtent vadovaujantis pasakymu, tikėkis blogiausio, ruoškis geriausiam (ar atvirkščiai), buvau nusiteikusi visiems likimo išbandymams, visoms problemoms, kokių jų tik galėtų nutikti. Tačiau, kaip paaiškėjo, viskas buvo daug geriau, viskas tikrai labai patiko.
Pirmiausiai pasinaudojau patarimais dėl CV ir motyvacinio laiško rašymo. Nerašiau kaip dienoraščio ilgiausio, o padariau tokį tiesiog optimalų, nei per ilgą, nei per trumpą. Išsirinkau tas vietas, kur labiausiai norėčiau dirbti, ir ėmiau siųsti laiškus. Kadangi puikiai kalbu angliškai, tai mano laiškai nebuvo ignoruojami. Iš daug kur sulaukiau neigiamus atsakymus (kai Lietuvoje nesulaukdavau iš viso nieko – čia bent jau kažką). O trys vietos iš trisdešimties pakvietė į interviu. Turiu pasakyti, kad tai gana geras rezultatas. O siunčiau laiškus ne pagal skelbimus, o tiesiog į įmones, kurios man atrodė gana geros, ir kuriose visai norėčiau dirbti.
Sėkmė neaplenkė
Pirmasis darbas UK būtų galėjęs būti virėjos. Ar įsivaizduojate mane virėja? Aš jau beveik įsivaizdavau. Bet šiek tiek netenkino sąlygos. Bandomasis laikotarpis, už kurį nieko nemokėtų – net mėnesis. Kadangi išvykau tik vasarai, tai visai nesinorėjo nemokamai pradirbti trečdalį, o paskui gal net negauti to darbo. Tad abejojau. Tačiau, laimei, tuo pačiu metu gavau pasiūlymą ir dirbti puikiame žuvies fabrike. Visada dievinau žuvies gaminius ir jos kvapą, tad man tikrai nebuvo kažkokia bėda ten pradirbti tuos tris mėnesius.